Neįgaliesiems kuriami pagalbos centrai

 

Giedrė NORVILAITĖ

Beveik prieš pusmetį uosta­miestyje buvo įkurtas Techni­nės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos Klai­pėdos skyrius, kurio tikslas - padėti neįgaliesiems integruo­tis į visuomenę, tenkinti specia­liuosius jų poreikius.

Anot centro darbuotojų, pa­galbos ieškantis žmogus dažnai net nežino, kur kreiptis, o tikslus neįgaliųjų, kuriems reikalingos techninės pagalbos priemonės, skaičius taip pat nėra žinomas. Pasak vedėjos Angelės Peršinienės, šiuo metu centras rūpinasi techninės pagalbos priemonių pa­skirstymu regione, kuriam pri­klauso 15 savivaldybių. Technika skirstoma per savivaldybių socia­linės paramos skyrius kiekvienam žmogui individualiai. Be to, Klai­pėdoje, Tauragėje ir Mažeikiuose ši technika dar ir remontuojama.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistą įsaky­mą dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis strategijos, numatoma plėsti techninių priemonių nomenkla­tūrą, sukurti bendrą technikos sistemą.

A. Peršinienės teigimu, pagal strategiją numatoma tobulinti teisinę sistemą, spręsti proble­mas, iškylančias bendraujant su medicinos įstaigų darbuotojais. "Visa tai bus daroma tam, kad padėti žmogui, kad gerėtų pa­slaugos teikimo kokybė. Svarbu, kad sutrumpėtų laiko tarpas nuo to, kai žmogus atneša dokumen­tus, ir kada jis gauna reikiamą techninę priemonę. Ši technika yra brangi, todėl poreikiai ne vi­sada greitai patenkinami", - sa­kė A. Peršinienė.

Turėtų būti atnaujintas ir li­gų, kuriomis sergantieji gali gauti nemokamas techninės pagalbos ' priemones, sąrašas. Šiuo metu technika skiriama žmonėms, tu­rintiems negalią ir invalidumo grupę, vaikams invalidams, sena­tvės pensininkams bei patyru­siems traumų ir sužeidimų žmo­nėms, turintiems akivaizdžių in­validumo požymių. Apsilankę pas gydytoją tokie žmonės turė­tų gauti specialią gydytojo pažymą su nurodytu konkrečiu reikiamos priemonės pavadini­mu. Centras kol kas aptarnauja tik žmones, turinčius judėjimo negalią, tačiau nuo 2006-ųjų nu­matoma rūpintis ir turinčiaisiais regos bei klausos sutrikimų.

Iš Lietuvoje gyvenančių ne­įgaliųjų šiuo metu 30 proc. turi judėjimo negalią, 3 proc. - regos, o 1,5 proc. - klausos. Uostamies­tyje iš viso gyvena apie 10 tūkst. neįgaliųjų, tačiau tikslus skaičius tų, kuriems reikalingos techninės pagalbos priemonės, dar neži­nomas.