IRENA LINKAUSKIENĖ
2002m.
LIKIMO LAIPTAI
Esmė pradingo sūkury buities.
Pabūki dar, mes napasišnekėjom.
Nors ir kalbėjomės ilgai išties,
Svarbiausia, rodos, nutylėjom.
O kai atėjo laikas išsiskirt,
Staiga pajutom, kad kažko tai trūksta.
Tai, kas svarbiausia, spėjo pasislėpt,
O smulkmenos visad užplūsta.
Ir nuneša kažkur į šalį.
Ir kalbos linksta lyg berželis,
Vėtros beblaškomas šaltos.
O jei trapus - palūžti gali.
Išsaugokim bendravimą širdžių
Kartu lengviau keliauti per gyvenimą.
Likimo laiptais kopkime kartu,
Paremdami viens kitą, kiek tik galime.
2001 10 26
SUTRYPTAS
Išspaustas, išsunktas, pigus,
Pražilęs ir suskretęs,
Jis dar vadinasi žmogus.
Prie visko jau pripratęs.
Pažemintas, paniekintas,
Bejėgis, užgaulus,
Užpultas bando priešintis
Jam nesvarbu, kas bus.
Likučiai žmogiško orumo
Be galo trypiami,
Gal tik kitam gyvenime
Atgims, bus vėl nauji.
2001 12 12
LAIMĖS BŪSENA
Rankos darbe,
Galva tuščia,
Širdyje meilė
Ir daina.
Laimė tai grynas oras,
Žemė pilka k vanduo.
Laimė ugnelę sukurti
Ir pasišildyt prie jos.
Rankos darbe,
Galva tuščia.
Širdyje meilė
Ir daina,
Laimė - dienelę praleisti
Ir nesiskųst likimu.
Laimė draugą suprasti,
Pasidalinti jo vargu.
2001 12 31
ŽVAKĖ
Kai dega ugnis,
Nebeskauda širdies
Liepsnelė ir šviečia, ir šildo.
Tik varvekliuos sunkiuos
Visa mano našta,
Sukaupta per gyvenimo vingius.
Dega žvakės ugnis.
Ji plevena dar vis
Nešdama man ramybę ir tylą.
2002 01 02
SĖKMĖS FORMULĖ
Vienas turtingas pasakė,
Kad jo sėkmė, jo galia
Atsakomybė prieš žmones
Ir atjauta bei atgaila.
Atsakomybė už viską,
Kas šiandien supa tave,
Atsakomybė už mišką,
Kaimyną, kuris greta.
Ir atjauta. Jei turi jos,
Seksis tau darbas tada.
Žmonės, kuriems tu padėjai,
Sėkmės palinkės visada.
Atgailą savo tylią
Nešiokis kampely širdies.
Karšta malda kas vakarą vėlyvą
Kelius pas Aukščiausią nuties.
2002 01 27
Iš prietemos skaidrios,
Iš amžių glūdumos
Atklydo vienas vardas,
Nelaukdamas aušros.
VARDO DIENA
Tau taip norėjosi pabėgti
Nuo blogio ir nuo žeidžiančių kalbų
Ir pajutai - lyg vestų kas už rankos
Į savąjį gyvenimą, arčiau tikrų namų.
Tai gal giesmė iš Kalno labirintų
Tokiu būdu pasveikino tave,
Ramybę suteikė, girliandomis išpintą,
Palaimą atsiuntė Aukščiausiojo ranka.
Bažnyčios bokštas remiasi į dangų,
Nuskaidrins orą vakaro vėsa.
Išsaugok atminty stebuklą brangų
Ši dovana per daug neįprasta.
2002 04 04
PRASČIAUSIA DIENA
Mėnulis senas, baigiasi delčia,
Bet jauno reikia laukti.
Astrologai pasakė: ši diena bloga,
Pati, pati prasčiausia.
O aš džiaugiuos, kad ji yra,
Kad aš gyva esu, pati gyviausia,
Kad aš verkiu, kad skauda man,
Kad mano ašara pati tikriausia.
O aš džiaugiuos, kad dar turiu
Kažką giliai savy
Pasaulį nuostabų, kuriam negali
Pakenkt kiti.
Turiu gyvenimą ir savo vietą,
Jame ir suolą, kad ir kietą.
Tai mano ir jame palauksiu,
Kol pasibaigs diena prasčiausia.
2002 04 11
ATGAIVA
Kada matai pažįstamus
Ir mielus veidus,
Kai šypsenom pražįsta
Lūpos jų,
Tai supranti gyvenimas
Dar tęsias.
Atgis dar šis pasaulis
Kaskart iš naujo
Su ryto gaivumu.
Tada žinai, kad tu dar gyvas,
Skrendi su vyturio daina.
Šalin būtis be perspektyvos.
Nepasiduosiu niekada
Liūdnoms mintims
Juk vėl žydės alyvos
Su violetine palaimos
Atgaiva.
2002 05 03
KAS AŠ ESU
Esu dvasia,
Ištirpusi erdvėje.
Čia mirštu,
Čia prisikeliu aš vėlei.
Myliu kas gyva,
Kas ritmu alsuoja.
Degu, jaučiu
Ir širdimi
Dainuoju.
Esu žuvėdra,
Blaškoma audros
Čia užpila mane,
Čia vėl aš ant bangos.
Padangę juodą
Pakeičia aušra,
Ir saulė nutvieskia,
Gyvent
Prikeldama.
2002 05 11
TARP SVETIMŲ
Liepsnoja kryžius
naktyje,
Čia nieko šventa
nebėra.
Iš proto jie išėjo.
Man baisu.
Baisu ne dėl savęs.
Baisu dėl jų.
Sveiki ir gražūs,
Ir pakankamai turtingi.
Gal žmogiškumo sąvoka
Dėl to ir dingo?
Nekaltinu, neteisinu aš jų.
Savo gyvenimą, namus turiu.
Savo keliu einu ir duonos neprašau,
Nors nežinau, kas bus toliau.
2002 05 26
ATLAIDAI
Šventasis Antanai,
Palaimink mane,
Išmokyk priimti
Sprendimą teisingą,
Saliamono maldą
Tu man dovanok
Ir protėvių raudą
Prasmingą.
Šventė pasibaigė.
Vėl riedame per kasdienybę.
Vėl žemė po mūs kojom,
Tyloj žiogeliai groja,
Stebuklas
Liko Kretingoje.
Ten mintimis
Ne kartą dar sugrįšime.
2002 06 16
LIKIMAI
Likimai, lyg sunkūs lašai,
Skambėdami dūžta bedugnėj.
Ir bloga niekam nedarai
Lemtingi neaplenkia smūgiai.
Einam, žygiuojam vingiuotu taku,
Kopiam į kalną aukščiausią.
Jeigu nemoki lipti galvom,
Vargu ar toli nukeliausi.
2002 06 27
Skiriamas poetui D.Remiui
IŠBANDYMAS
Duobės danguj, kada skrenda lėktuvas.
Duobės gyvenime nepasisekė tau.
Duobės poetui kai mūzos nutyla.
Kaip išvengti kritimų, pasakyki, dangau.
Gal tai išbandymas, duotas likimo?
Nepažinęs nedalios, neišmoksi pakilt,
Nugrimzt į gelmes, atsisukti į vėją,
Kai siaučia audra, išstovėti, išlikt.
Mes tvirti stipresni už galiūnus
Kartais būnam, o kartais silpni.
Tik iliuzijų migloms nuslūgus,
Pasijuntam dykynėj vieni.
2002 06 27
PAKELIUI Į NIDĄ
Nupiepę liepos
Miesto vidury
Sausros nugelsvintais
Jau lapais
Paliko ten kažkur toli
Už nugaros,
Lyg praeity,
Užglaistytos prisiminimų kapo.
Mamografijos priplotas
Pavargęs snaudžia
Nedarbingas protas.
Ir be reakcijos jausmai,
Tarsi į ežį susigūžę,
Štai nyksta,
Merkiasi kietai.
O mes vėl skrendam,
Vėl kely
Vėl žalio miško apsupty.
Vėl ieškom
Atilsio ramaus
Tik atsikvėpti dar dangaus
Ir vėjo gūsio neramaus,
Pavirsti lašeliu lietaus.
2002 07 25
AUTOBUSE
Pilka kelionė,
Murzini langai
Net žalio lauko
Nematyti.
Tik karštas prakaitas
Ir limpantys delnai
Pasaulis čia toksai mažytis.
Vaikų čiauškėjimas
Ir šūksniai
Trumpam tik atgaivina.
Motoro ūžesys
Užmigdo, užliūliuoja.
Atsibundi
Jau kitas sustojimas.
2002 07 30
ALYTUS PALANGA
Mes lekiam,
Skriejam per laukus,
Per zanavykų vasarą.
Į Lietuvą, per Lietuvą
Į nuostabiausią pasaką.
Ir lieka kapsai jau toli,
Šalikelėj ožkelė.
Smūtkelis rymo pabalėj
Dainuojanti saulelė.
Važiuojame per Kataučizną,
Štai Sintautai, Valakbūda.
Tai ne kalba, tai užkeikimas,
Tai mūs pagoniška malda.
Ar tai gražuollis Nemunas,
Ar pelkė paprasčiausia,
Ar medžio lapas, ar saldus medus
Tai vis šalis brangiausia.
Mes lekiam,
Skriejam per laukus,
Per zanavykų vasarą.
Į Lietuvą, per Lietuvą
Į nuostabiausią pasaką.
2002 07 30
PRISIMINIMAI
Jau mes parėjom.
Jau parvažiavom.
Spėjom iškrauti
Kelionės krepšius.
Rausvai geltona
Rudenio saulė
Spinduliu savo
Puošė medžius.
Nidos ramybė
Mus užliūliavo,
Kasnakt grąžindama
Vis atgalios.
Sapnuos žuvėdros
Tyliai lingavos
Ant iškedentos
Vėjo bangos.
Smilgos nubalę
Tyliai siūbavo,
Nendrės burbuolėm
Supos krantuos.
Rausvai geltona
Rudenio saulė
Naujoms svajonėms
Pažadino mus.
2002 09 12
MINTYS APIE APKLAUSĄ
Buvo paruoštos dvi anketos: Ginta paruošė klausimus socialinei anketai, aš psichologinei. Jonas su Jolanta jas perdavė Klaipėdos Universiteto darbuotojams, su kuriais bendradarbiaujame jau trejus metus. Jie pažadėjo aplankyti neįgaliuosius namuose, surinkti atsakymus ir juos apibendrinti. Socialinė anketa pavyko: atsakymai lakoniški, aiškūs, padarytas apibendrinimas. Viskas kaip turėjo būti.
Psichologinės anketos tikslas buvo lavinti mąstymą, plėsti vaizduotę, ugdyti rašymo įgūdžius. To padaryti nepavyko dėl įvairių priežasčių. Mūsų žmones labai sunku priprašyti, kad jie ką nors parašytų. Sunku patikėti, kad į klausimą Kas visgi aš esu?, tagalima atsakyti, parašant vien savo vardą ir pavardę. O gal aš esu dar kai kas, pavyzdžiui: žmogus, moteris, dukra, sesuo, draugė, kaimynė, virėja, siuvėja, mezgėja, skaitytoja, žiūrovė? Gal aš esu mintis, liūdesys, džiaugsmas, pyktis? Gal aš skrajoju kažkur čia pat ir dar nežinia kur, skleisdama teigiamą ar neigiamą lauką? O gal aš esu visa tai kartu paėmus ir dar daug daug kas?
Manau, kad formalių, neišsamių atsakymų sulaukėme ir dėl objektyvių priežasčių. Viena jų laiko stoka. Reikėjo anketą palikti bent savaitei, kad galėtų neskubėdamas apgalvoti ir plačiau parašyti. Be abejo, yra ir psichologinis barjeras: vieni neįgalieji gali viešai kalbėti apie save, kiti ne. Kompleksų taip pat pakanka. Bijome pilnos negalios, aukščio, skausmo, uždarų patalpų, apkalbų. Kai kurie į klausimą atsako klausimu: KAM TO REIKIA ? Ir iš vienos pusės jie teisūs šiais kovos už būvį laikais iš tikrųjų niekam nebeįdomu, kaip jaučiasi kitas žmogus. Galima kalbėti, tik klausytojų nebėra.
Puiku, kai neįglūs žmonės galvoja apie aplinkinius ir imasi priemonių, kad visiems būtų gera drauge stengiasi būti linksmi draugijoje, kurti, sportuoti Būk ŽMOGUMI, ir visiems bus geriau. Tai gal puikiausias atsakymas.
2002 birželis