Nidos ruduo priklauso ir neįgaliesiems
Raimonda NORKIENĖ
Garsiąją frazę "Nidos ruduo priklauso menininkams" greitu laiku gali tekti perfrazuoti šiek tiek kitaip: Nidos ruduo priklauso ne tik fotografams ir dailininkams, bet ir orientacininkams, buriuotojams ir... neįgaliesiems. Sutikus būrelį pastarųjų su vežimėliais Nidos uoste, širdis negalėjo nesidžiaugti - kaip gerai, kad Nida jau pasiekiama žmonėms, sėdintiems invalido vežimėlyje, kaip gerai, kad jie gali ilgėliau pasidžiaugti Nidos erdve ir grožiu.
- Kai tik pastatė Neringos socialinės reabilitacijos ir kultūros centrą Nidoje, mes iš karto buvome pakviesti atvykti, - "Klaipėdai" sakė viešosios įstaigos "Likimo laiptai" direktorius Jonas Girta, pridūręs, jog neįgaliųjų namai Nidoje jiems asocijuojasi su svetingąja jų šeimininke Raiša Kazlauskiene, niekada nepamirštančia į centro renginius pakviesti Klaipėdos neįgaliųjų.
Trečią vasarą po dešimt dienų neįgaliųjų namuose Nidoje ilsisi "Likimo laiptų" organizacijos nariai, rudens stovyklai pinigų gavę iš Klaipėdos miesto savivaldybės pagal specialią programą. Už tris tūkstančius valdiškų litų penkiolika žmonių susimoka už nakvynę invalidams pritaikytuose namuose (lova I grupės invalidui tekainuoja 10 litų), be to, iš tų pinigų jie kukliai maitinasi bei padengia visas kelionės išlaidas. Trumpai tariant, pačiam invalidui atostogos Nidoje yra nemokamos.
Visi kalbinti neįgalieji klaipėdiečiai patvirtino: jei ne valdžios parama, specialiai invalidams pastatyti namai, atostogos Nidoje tebūtų graži, bet nepasiekiama svajonė.
Invalido vežimėlis - ne kliūtis norinčiam išplaukti į marias.
Algimanto KALVAIČIO nuotrauka
Anot "Likimo laiptų" organizacijos gerosios ponios Irenos Linkauskienės, šių metų stovyklos programa buvo labai turininga ir intensyvi: aplankyta Gintaro galerija-muziejus, naujasis Neringos istorijos muziejus, su laivu išplaukta pasigrožėti Kuršių mariomis. Iki šiol akyse stovi gražioji Juodkrantė, apie kurią su didžiule meile pasakojo seniūnė Aldona Balsevičienė. Įsimintina liko viešnagė pas Nidos dailininką Eduardą Jonušą, kaip ir įvykusi atvirumo popietė - pokalbis iš širdies j širdį.
- Tie, kurie turi sveikatos, iki pusryčių su vežimėliais nuvyksta iki jūros, kiti iš ryto išvažiuoja pakvėpuoti marių vėsa. Yra ir tokių, kurie miega iki pietų, - nenorėdamas romantizuoti neįgaliųjų atostogų būdo, pasakojo vežimėlyje sėdintis "Likimo laiptų" vadovas Jonas Girta. Nidoje visai kitokia atmosfera nei Klaipėdoje. Čia nėra įprasto šurmulio. Tikras poilsis!
Pasak Jono Girtos, skirtingai nei Smiltynėje ar Melnragėje, Nidoje invalidas su automobiliu gali privažiuoti prie jūros, yra įrengtas specialus nusileidimo takas paplūdimy, be to, invalidams pritaikyti visi naujieji kultūros objektai.
- Nidoje jaučiuosi komfortiškai,- vadovui pritarė 42 metų Adolfas, turintis judėjimo negalią.- Mes visus metus su nerimu laukiame žinios, ar bus paskirtipinigai atostogoms, ar ne.
Anot Adolfo, šiemet juos ypač pakerėjo naktinė Nida, jos tyla ir grožis, kai antrą valandą nakties "komanda" su vežimėliais vienoje Nidos kavinėje dar gavo po puodelį karštos arbatos.
Vaikščioti negalintis 29 metų Ramūnas iš Klaipėdos sakė, jog ilgai prisimins, kaip su Nidos žveju Kazlausku jie išplaukė į marias ir traukė tinklą. Jis kalbėjo, jog Nida daugeliui padėjo atitrūkti nuo kasdienybės, išsiveržti iš keturių namų sienų nelaisvės.
Ramūną į Nidą atlydėjusi medikė Rita pastebėjo, jog neįgalieji tarpusavyje bendrauja kitaip nei sveikieji: jie nedejuoja, stengiasi vienas kitam padėti, neturi pykčio. Nidoje jie turėjo puikią galimybę pagyventi tarsi vienoje šeimoje.
- Neįgaliųjų namams Nidoje trūksta tik vieno - juos reikėtų padidinti, nes dabar pirmame aukšte yra tik keturios vietos žmonėms, negalintiems atsistoti,- atsisveikindami sakė klaipėdiečiai, nepagailėję padėkos žodžių Neįgaliųjų centro šeimininkėms, apglėbusioms juos rūpesčiu ir meile.