Neįgalieji kali savo namuose
Į Klaipėdos centrą invalidai neišvažiuoja dešimtmečius
Norėdamas užvažiuoti ant Biržos tilto Gintaras Laurišonis turi pasikviesti bent vieną pagalbininką. Įkalnės savarankiškai vyras negali įveikti.
Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka
Reda BALTINAITĖ
Judėjimo negalią turintys žmonės kalinami namuose. Norėdami patekti į viešumą jie susiduria su kliūtimis ir užtvaromis. Miestas visiškai nepritaikytas žmonėms su invalido vežimėliu. Jiems neįveikiamos gatvės, laiptinės ir įėjimai į pastatus. Namuose gyvenu kaip kalėjime. Juokauju, kad ir zonoje žmonėms linksmiau - bent pasivaikščioti išeina. Net su palydovu mieste ne visur galiu važiuoti", - Klaipėdai" sakė Gintaras Laurišonis. Dienraščio korespondentų padedamas judėjimo negalią turintis vyras ryžosi dalyvauti žurnalistiniame tyrime. Tai suteikė jam galimybę po šešerių metų savo akimis vėl išvysti miesto centrą.
Į įkalnę įsibėgėjęs
Keletą valandų G.Laurišonis invalido vežimėliu mieste važinėjo lydimas Klaipėdos" žurnalistų. Vyras gali valdyti rankas ir galvą. Paaiškėjo, kad uostamiestis nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia - ne kartą teko pastumti, pakelti, prilaikyti, padėti važiuoti vežimėlyje sėdinčiam vyrui. Ir miesto centre daugelis gatvių, šaligatvių bortelių bei nuokalnių neįgaliesiems kelia neįveikiamų sunkumų.
Ar pastebėjote, kad nė į vieną parduotuvę įvažiavimo tako neįgaliesiems nebuvo?" - klausė G.Laurišonis, vežimėliu nuvažiavęs nuo Teatro aikštės iki Biržos tilto.
Stabtelėjus prie nuo senų laikų likusio stataus užvažiavimo ant Biržos tilto, garbaus amžiaus praeivė ėmė raginti aplinkinius padėti neįgaliajam. Tačiau pažiūrėjusi į įkalnę, moteris tarstelėjo: Taip, toks status, kad čia tik su domkratu žmogų užkeltum".
Prie Turgaus gatvėje įsikūrusios I.Simonaitytės viešosios bibliotekos įrengtas užvažiavimo takas neįgaliesiems. Pabandęs juo užvažiuoti G.Laurišonis takeliu pakilo tik iš trečio karto - įsibėgėjęs. Pakilęs iki durų, klaipėdietis turėjo ilgai manevruoti ir sukinėtis ankštoje aikštelėje, kol galėjo jas atidaryti.
Prašinėja praeivių
Vyriškis su seserimi gyvena pirmajame aukšte. Panorėjęs išvažiuoti į lauką, jis kiekvieną kartą turi pasikviesti pagalbininką. Dvylikos prie namų esančių laiptelių savarankiškai jis negali įveikti. Dėl šios priežasties G.Laurišonis į miestą išvažiuoja labai retai. Centrinėje Manto gatvėje žmogus buvo po šešerių metų pertraukos.
Gali žmogus dešimt kartų padėti geranoriškai, bet dešimt metų jis nelakstys pagelbėti. Žinodamas, kad galiu bet kada ir bet kur savarankiškai nuvažiuoti, ir pats jausčiausi kitaip", - dienraščiui sakė vyriškis.
"Kai prireikia išvažiuoti iš namų, G.Laurišonis skambina artimiesiems, draugams, pažįstamiems. Kartais paprašo kaimynų pagalbos. Vienintelė vyro pramoga - du kartus per savaitę lankomos šokių repeticijos. Keli judėjimo negalią turintys klaipėdiečiai Žvejų rūmuose repetuoja pramoginių šokių brėžinius. Į repeticijas G.Laurišonį dažniausiai atveža kitas vežimėliu judantis klaipėdietis Adolfas Ruškys. Jis vairuoja pritaikytą automobilį. Privažiavimo takas iki Žvejų rūmų yra įrengtas. Vienintelė kliūtis - trys laiptai prie įėjimo. Paprastai vyrai palaukia praeivių ir prašo pagalbos.
Ne vieną kartą teko padėti pastumti, pakelti, pernešti vežimėlį, kuriame sėdėjo žurnalistiniame tyrime dalyvavęs Gintaras Laurišonis.
Į šią įkalnę prie bažnyčios neužvažiuotų joks vežimėlis.
Įleistų tik naktį?
Klaipėdos savivaldybėje taip pat įrengtas įvažiavimo takas neįgaliesiems. Į savivaldybę atvažiavęs neįgalusis teoriškai turėtų prie durų paskambinti ir po akimirkos sulaukti budėtojo. Jis atrakintų duris ir specialiu keltuvu pakeltų neįgalųjį į pirmąjį aukštą.
G.Laurišoniui paspaudus skambučio mygtuką reikėjo ilgai laukti. Po dešimties minučių bergždžio lūkuriavimo teko paraginti valdininkus. Sužinojusi, kad gatvėje laukia žmogus invalido vežimėlyje, savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Braukylienė davė komandą jį įleisti.
Vėliau ji aiškino, kad po remonto tikriausiai buvo pažeisti laidai ir niekas nepastebėjo, jog skambutis nebeveikia. Moteris sakė, kad dažniausiai neįgalieji atvažiuoja su palydovais, o šie paprašo įjungti keltuvą. Neaišku, ar sutaisius skambutį j o skambėjimą kas nors išgirs. Neseniai, taupydama lėšas, savivaldybė atleido budėtojus - jie dirba tik naktį.
Norėdami atidaryti duris, neįgalieji daug kur turi ilgai manevruoti.
juo neužvažiuotų.
Įkalnė - per stati
Automobiliu žvyruotu keliu privažiavus prie Šv. Juozapo darbininko bažnyčios, pasirodė, kad ant stačių laiptų prilipdyta" betoninė įkalnė užvažiuoti neįgaliesiems padaryta tik dėl akių. G.Laurišonis tikino, kad jos neįveiktų net stipriausias neįgalusis. Įkalnė - per stati.
Prie žurnalistų priėjęs bažnyčios darbuotojas prasitarė, kad šiuos laiptus statęs darbininkas paskutinę minutę prisiminė neįgaliuosius. Ant laiptų jis padarė du betoninius takelius. Tarpas tarp takelių per platus - joks vežimėlis juo neužvažiuotų.
Prie Klaipėdos savivaldybės durų G.Laurišonis buvo priverstas lūkuriuoti
dešimt minučių.
Laikydavo ufonautu
Pasak G.Laurišonio, žmonės jau ramiau reaguoja viešumoje sutikę savarankišką neįgalųjį.
Būdavo, nuvažiuoji į Maksimą" apsipirkti, tai žiūri visi kaip į ufonautą, nuo žvilgsnių ir nugara degdavo", - neslėpė jis.
Po kelionės mieste G.Laurišonis Klaipėdai" teigė, kad toks pasivažinėjimas atstos dviejų savaičių kasdienę mankštą - pagerėjo jo kraujo apytaka, treniravosi rankų raumenys.
Jei galėčiau tiek judėti kasdien, išgaruotų ir ligos, ir depresijos. Valstybė sutaupytų pinigų, bet jiems, matyt, patogiau, kai mes namuose pūname. Žiemą ypač sunku namuose tūnoti. Noriu gyventi savarankiškai. Jei darbą gausiu, kas mane kasdien į jį vežios?" - klausė G.Laurišonis.
Du kartus per savaitę G.Laurišonis važiuoja į šokių repeticiją Žvejų rūmuose.
Vytauto LIAUDANSKIO nuotraukos
Reikalai prasti
Kaip pripažino Klaipėdos savivaldybės Socialinių problemų skyriaus vedėja Audronė Liesytė, neįgaliųjų integracija į visuomenę kol kas rūpinamasi simboliškai.
Kokia čia integracija? Sistemą reikia keisti iš esmės", - dienraščiui tvirtino valdininkė.
Ji neslėpė, kad judėjimo negalią turinčių neįgaliųjų reikalai apleisti. Reikia pritaikyti jų būstus, gatves, įvažiavimo takus į visuomeninius pastatus, įsigyti neįgaliesiems pritaikytus visuomeninio transporto autobusus. Tam nėra lėšų. Praėjusiais metais neįgaliųjų būstų pritaikymui buvo skirta 9 tūkst. litų, šiemet - nė cento.
Valdininkė nežinojo, kiek klaipėdiečių priversti judėti invalido vežimėliais.
Daugiausiai tūkstantis" - spėliojo ji.
Praėjusiais metais neįgaliesiems buvo skirtas 91 invalido vežimėlis, 2002-aisiais - 66.2001 metais Lietuvoje gyveno 262, 9 tūkst. neįgaliųjų - 7,5 procento visų gyventojų. Ketvirtadalis neįgaliųjų turi judėjimo funkcijų sutrikimų.